Tradicinę lietuvių kultūrą dažniausiai suprantame kaip pastovią, su žeme ir gyvenamąja vieta tvirtai susietą gyvenseną. Tačiau ir pastovus gyvenimo būdas neapsieina be kelionių. Keliaujama vieškeliais, upėmis, miško takais,  vėliau − ir geležinkeliais, oro keliais. Kelionės būna labai skirtingos: vienos nuveda tik į gretimą miestelį,  kitos − į tolimas užjūrio šalis. Kartais keliaujame savo noru, kartais − aplinkybių verčiami.  Lietuvoje  per  kelis šimtmečius daug kartų keitėsi keliai, kelionių kryptys ir keliavimo tikslai, žmonės ne tik keliavo ir kilnojosi, bet ir prievarta buvo perkeliami iš vienos vietos į kitą, tremiami ar priversti emigruoti. Kita vertus, keliauja ne tik žmonės, bet ir daiktai, papuošalai, technologijos, valgių receptai, muzikos instrumentai, dainos, pasakojimai...  

17-asis Prigimtinės kultūros seminaras kviečia pažvelgti į keliavimą iš skirtingų perspektyvų – geografinės, istorinės, etnologinės, filosofinės, sociologinės, politologinės ir daugelio kitų. Kuo yra savitos skirtingos kelionės? Kaip keliaujame vykdami pasisvečiuoti, apsipirkti, įgyti žinių, atlikti karinę užduotį, aplankyti šventą vietą ir t.t.? Kokią vietą lietuvių ir kitų tautų kultūroje užima žmonių, daiktų ir žinių judėjimas erdvėje, kokios yra pagrindinės keliavimo trajektorijos ir kokį pėdsaką tai palieka kultūrinėje sąmonėje?

Seminaras sieks atskleisti, kokios yra mūsų keliavimo tradicijos ir  nužymėti kelionės sampratos slinktis šiandien. Taip pat kelsime klausimą, kaip įvairūs keliavimo būdai − žygeivystė, mokslinės ekspedicijos, turistinės kelionės ir pan. gali pasitarnauti prigimtinės kultūros pažinimui ir pilietiškumo ugdymui šiandien.

Seminarą rengia Prigimtinės kultūros institutas ir Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas.

Pasiūlymų dėl pranešėjų ir temų, taip pat seminaro veiklų, laukiame iki kovo 15 d., adresu [email protected]

XVII seminaro rengėjai − Vykintas Vaitkevičius, Daiva Vaitkevičienė, Andželika Jakubynienė

Paveikslėlyje – Gedimino Petrausko nuotrauka, 2017

Renginį remia: